Užeikit. Mes jau prigaminom.
Šiltas maistas. Didelės porcijos. Du žmonės, kurie vis dar nesutaria, kiek yra „žiupsnelis“.
Čia mūsų mažas bistro Architektų gatvėje. Lyg restoranas, lyg pas kažką namie. Tik televizoriaus pultelio neduodam, nes paskui visi nori žiūrėti skirtingai.
Pas mus garnyras ne dekoracija!Nuotrauka labai graži, net skonis per ekraną ateina.
Apie mus :: Vyras, būsima žmona ir pilnas puodas
Esam dviese: vyras ir jo būsima žmona. Vestuvių data dar derinama, o rytdienos kotletai jau suplanuoti. Santykiai rimti. Puodai irgi ne iš mažųjų.
Viskas prasidėjo nuo „padarykim valgyti keliems žmonėms“. Ji nuskuto bulvių keturiems. Jis nupirko mėsos keturiolikai. Kad nesusipyktume, atidarėm bistro.
Išgalvoti personažai ir sugeneruota nuotrauka, ne tikrieji restorano savininkai.
Jis — „aš paragauju“.
Atsakingas už mėsą, pirkinius ir labai svarbų darbą stovėti prie keptuvės. Paragauja pirmą kotletą. Tada antrą, nes pirmas buvo iš krašto. Trečias jau dėl kokybės pastovumo.
Jo firminė frazė: „Čia dar biškį padažo reikia.“ Dažniausiai teisus. Kartais tiesiog nori padažo.
Ji — „padėk tą šaukštą“.
Atsakinga už sriubą, salotas, tvarką ir tai, kad bent kažkas liktų klientams. Gali iš žvilgsnio pasakyti, kad jūs dar alkanas, nors jūs pats galvojot, kad jau ne.
Jos firminė frazė: „Tu valgyk, paskui pakalbėsim.“ Pas mus tai ir aptarnavimas, ir santykių terapija.
Valgiaraštis :: Kad nereikėtų namie dar valgyti
Jokių „trijų lašų padažo“. Padažas čia atėjo dirbti.
valgiaraštis. .
Svečių knyga :: Ką žmonės GALĖTŲ parašyti
Žemiau — klientų atsiliepimai.
„Atėjau su žmona. Išėjau su žmona ir dėžute. Abu sprendimai geri.“
— Vyriškis, kuris prašė nefotografuoti„Sakiau, kad mažai valgau. Šeimininkė pasakė „nieko, išmoksit“.“
— Lankytoja su mažesne rankine nei porcija„Interjeras toks, kad automatiškai paklausiau, ar reikia nusiauti.“
— Pirmą kartą atėjęs svečias„Buvau tik sriubos. Dabar reikės prigulti mašinoj. Penki iš penkių.“
— Pietų pertrauka netikėtai pailgėjoUžsukit :: Architektų g. 34, Vilnius
Jei jaučiat kotletus, einat gerai. Jeigu kažkas sako „uždaryk duris, traukia“, jau beveik atėjot.
darbo laikas: nuo „jau iškepė“ iki „viską suvalgė“.
Sekmadieniais — priklauso, ar buvo svečių šeštadienį.
Dar keli buitiniai klausimai
Ar čia tikrai restoranas?
Svetainę darėm kaip restoranui. Porcijas dedam kaip giminei. Kėdes pirkome pagal tai, ar lengva nuvalyti.
Ar galima išsinešti?
Mūsų išgalvotoje virtuvėje — taip. Bet šeimininkė dar įdės duonos, nes „namie vis tiek pravers“. Maišelis atrodys taip, lyg grįžtumėt iš mamos.
Kada vestuvės?
Kai abu tą pačią dieną išeisim iš virtuvės. Kol kas artimiausia bendra laisva data — kai baigsis bulvės.
Ar groja gyva muzika?
Kartais vyras dainuoja kartu su radiju. Būsima žmona prašo, kad liktų tik radijas. Derybos vyksta gyvai.
„Svarbiausia, kad žmogus pavalgęs būtų.“